kvaršinti

kvaršinti
kváršinti (-yti), -ina, -ino tr., kvaršìnti, -ìna, -ìno K 1. varginti, suosti, neduoti ramybės prisispyrus ko prašant, klausinėjant, priekaištaujant, užduodant rūpestį, įkyriai prie ko lendant: Mano boba seniai mane kváršina, kad padaryčiau šaukšdėčių Dkš. Nebekváršink tu manę su savo bul'bom, pilk, kur papuola! Krs. Nekvaršink mane, jaunoji dukrele, skauda mano galvelė JD643. Kelinta jau diena tu mane kvaršini ir kvaršini su tuo pačiu reikalu Krk. Tie vaikai visą dieną kvaršina, net galvą išūžia Vad. Patolei kvaršina, jog jai galiausiai sako visą tiesą ChTeis16(turinys). Bet jam nė karto neatėjo į galvą, kodėl jį taip kvaršina šitokios mintys rš. Nužavink visus, kurie mano dūšią kvaršin (vargin) BPs143,12. Ir nekvaršins jų daugiaus vaikai piktenybės Ch1Kron17,9. Varginti a kvaršinti žmones WP105. Duok jai pakajų. Kodėl kvaršinate tą moteriškę? SE245. Kam tu kváršini pats save? Bd. Teipo kvaršino ją (užgauliojo, tyčiojosi), togdel verkė ji ir nevalgė Ch1Sam1,7. 2. kalbinti: Jei ans neims tą berną, tai kiti kváršina (kalbina) jį pas save ant metų J. 3. raginti: Ūkinykas kvaršino darbinykus, kad dirbtų Srv. Kváršina miškan važiuot Lp.
◊ gálvą kváršinti
1. neduoti ramybės, įkyrėti: Kad jis man galvõs nekváršintų, duok jam pinigų, duonos, šieno J. Kam gálvą savo kváršini (vargini)? J. Nekváršyk tu man galvõs su savo bėdom Grš. Kad ir turiu, bet neskolinsiu, ir nekváršink man galvõs Vrb. Ei, atsitrauk, dukrelė, nekváršink ma[n] galvẽlę JD566. Ką čia bobų plepalais gálvą kváršini vyrui rimtam! Skr. Apsitaisęs, pavalgęs, niekas jam galvõs nekváršina (niekas nerūpi) Dgl.
2. rūpintis: Nekváršink sau galvõs dėl tokių niekų Ll. Tokiais niekais neapsimoka galvą kvaršint Užp. Ko dievams kvaršinti sau galvas žemės darbais? V.Krėv.
gálvą kváršintis rūpintis: Visi ją taip vadino, nėmaž nesikvaršindami galvos dėl to vardo kilmės rš.
\ kvaršinti; atkvaršinti; iškvaršinti; pakvaršinti; sukvaršinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • kvaršinti — kváršinti vksm. Tù manè kváršini ir kváršini tuo pačiù rei̇̃kalu …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • karšinti — 2 karšinti, ina, ino tr. 1. J daryti kam sielvartą, varginti, kankinti; kvaršinti: Ažuduomi kam sielavartą, karšinu SD55. Kolei gi ant tarnų tavo laikysi rūstybę savo, kuri taipo mus karšina? SGII41. Stojaus nuvargintas, nuog neprietelių mano… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkvaršinti — žr. iškvaršinti. ◊ galvą atkvaršinti ilgai neduoti ramybės: Atkvaršino man sūnus galvą: pirk ir pirk jam dviratį! Jž. kvaršinti; atkvaršinti; iškvaršinti; pakvaršinti; sukvaršinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • balzgatyti — balzgãtyti, ija, ijo intr., tr. niekus taukšti: Nustok, ką čia dabar balzgãtiji! Šmk. Ką čia balzgãtijat? Pn. ◊ balzgãtyti galvą neduoti ramybės, kvaršinti: Tas balzgatynė balzgãtija ir balzgãtija ma[n] galvą Plv. balzgatyti; išbalzgatyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • balzginti — 1 bal̃zginti, ina, ino, balzginti 1. intr., tr. Kb, Kls, Sdk belsti, trankyti: Nueik, pažiūrėk, kas ten už durų bal̃zgina Dsm. Bal̃zgina kas į duris Lš. Ką ten balzgini su puodais? Ds. Balzgina vėjas langus Ds. | refl.: Nesibal̃zgink tep – tėvą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bričinti — brìčinti, ina, ino 1. tr. su garsu ką daryti, zirinti, trinti, zulinti, girgždinti: Rąstą brìčiname (pjauname) Tr. Kam brìčini (šipini) peilį? Rm. Lašinius brìčinti (neaštriu peiliu pjauti) Tr. Nebrìčink (nevarstyk) durų Brž. Kas vakarą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūkenti — dūkenti, ẽna, ẽno tr. 1. Vb, Dbk vaikyti, ilsinti, baidyti, varginti: Kam tu arklį be reikalo dūkenì? Ds. 2. kvaršinti: Dūkẽna perdien su savo reikalais Kp. dūkenti; įdūkenti; išdūkenti; padūkenti; pridūkenti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūryti — ×dūryti, ija, ijo (rus. дypить) tr. Krok kvaršinti: Nedūrỹ (nedūryk) man senam galvos Tvr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūžyti — ×dū̃žyti, ija ( yja), ijo ( yjo) (l. durzyć) 1. tr. kvaršinti, krimsti: Nedū̃žyk tu man galvos, aš ir be to turiu rūpesčių Ut. Dū̃žijo galvą, kol nupirko Rgv. | refl.: Ką čia dūžytis, ką čia verkti: mirė ir nebeprikelsi Bsg. 2. intr. kamuotis,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • džiovinti — džiovìnti ( yti), ìna, ìno 1. SD1116, SD234,357, R, J caus. džiūti 1: Džiovinù šieną Kv. Linus bei salyklą džiovìnti K. O rudeny, būdavo, eina į pirtį linų džiovyt BsPIV16. Kur tą skūrą mes džiovysim? Nm. Apyneli žaliasis, pūroneli gražiasis …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”